Lög um vatnsveitur sveitarfélaga

2004 - nr. 32/2004

Tóku gildi 7. maķ 2004.


1. gr. Gildissviš.
Ķ žéttbżli skulu sveitarfélög starfrękja vatnsveitu ķ žeim tilgangi aš fullnęgja vatnsžörf almennings, heimila og atvinnufyrirtękja, žar į mešal hafna, eftir žvķ sem kostur er, nema ķ žeim tilvikum sem um ręšir ķ 3. mgr. žessarar greinar og ķ 4. gr.
Ķ dreifbżli er sveitarstjórn heimilt aš starfrękja vatnsveitu, sbr. 1. mgr., og leggja ķ framkvęmdir viš gerš hennar enda sżni rannsóknir og kostnašarįętlanir aš hagkvęmt sé aš leggja veituna og reka hana.
Įkvęši žessara laga gilda ekki um vatnsveitur sem vatnsveitufélög eša ašrir starfrękja samkvęmt įkvęšum vatnalaga, nr. 15/1923.
Įkvęši 4. gr. um einkarétt sveitarfélaga til aš eiga og reka vatnsveitu gilda ekki um landsvęši žar sem ekki er tališ hagkvęmt aš leggja vatnsveitu, sbr. 2. mgr.


2. gr. Stjórn vatnsveitu.
Sveitarstjórn fer meš stjórn vatnsveitu ķ sveitarfélaginu nema annaš rekstrarform hafi sérstaklega veriš įkvešiš.
Sveitarstjórn er heimilt aš kjósa sérstaka stjórn til aš hafa yfirumsjón meš starfsemi vatnsveitunnar og fara meš žau verkefni sem sveitarstjórn eru falin meš lögum žessum. Sveitarstjórn getur rįšiš vatnsveitustjóra til aš annast daglegan rekstur vatnsveitunnar.
Meš oršunum ?stjórn vatnsveitu? er ķ lögum žessum įtt viš žann ašila sem ber įbyrgš į daglegri stjórn vatnsveitunnar, hvort sem um er aš ręša sveitarstjórn, sérstaka stjórn vatnsveitu sem skipuš er skv. 2. mgr. eša annan žann ašila sem fer meš mįlefni vatnsveitu skv. 3. eša 4. gr.
Sveitarstjórn skal fylgjast reglubundiš meš žvķ aš žjónusta vatnsveitu viš ķbśa sé ķ samręmi viš žaš sem lög eša samningar kveša į um.


3. gr. Samvinna sveitarfélaga.
Sveitarstjórnum er heimilt aš leggja og reka sameiginlega vatnsveitu. Sveitarstjórnir skulu gera meš sér samkomulag um meš hvaša hętti veitan skuli lögš og rekin. Įkvęši VIII. kafla sveitarstjórnarlaga, nr. 45/1998, gilda um samvinnu sveitarfélaga į žessu sviši nema um annaš sé sérstaklega samiš.


4. gr. Heimild til rįšstöfunar į einkarétti sveitarfélags.
Sveitarfélag hefur einkarétt į rekstri vatnsveitu og sölu vatns sem hśn getur fullnęgt innan stašarmarka sveitarfélagsins, sbr. žó įkvęši 3. og 4. mgr. 1. gr. Sveitarstjórn er heimilt aš fela stofnun eša félagi, sem aš meiri hluta er ķ eigu rķkis og/eša sveitarfélaga, skyldur sķnar og réttindi samkvęmt žessum lögum.
Viš rįšstöfun skv. 1. mgr. skal, eftir žvķ sem viš į, kvešiš į um eignarrétt į stofnkerfi vatnsveitu, verš til notenda veitunnar, innlausnarrétt sveitarfélagsins į stofnkerfi og fastafjįrmunum vatnsveitunnar ķ samningi ašila auk annarra atriša sem sveitarstjórn telur naušsynleg.
Ef ekki er kvešiš į um annaš ķ samningi ašila skal innlausnarverš stofnkerfis og fastafjįrmuna skv. 2. mgr. mišast viš afskrifaš endurstofnverš žessara eigna. Ef įgreiningur veršur um verš skera dómkvaddir matsmenn śr nema samningsašilar verši įsįttir um aš leysa įgreininginn į annan hįtt.


5. gr. Vatnsęšar.
Eigandi vatnsveitu sér um lagningu og višhald allra vatnsęša hennar, ž.e. ašalęša, dreifięša og heimęša. Heimęšar ķ einkaeigu sem lagšar hafa veriš fyrir 1. janśar 1992 verša eign vatnsveitu ķ framhaldi af endurnżjun į žeim. Vatnsveitu er skylt aš yfirtaka heimęšar aš skriflegri beišni eiganda.
Eigandi eša rétthafi lóšar viš veg eša opiš svęši, žar sem dreifięš liggur, į rétt į aš fį eina heimęš lagša frį vatnsveitulögn. Óski hann žess aš fį fleiri en eina heimęš inn į lóšina af hagkvęmnisįstęšum skal hann hlķta žeim reglum um tęknileg atriši sem stjórn vatnsveitu setur og skal sś heimęš teljast einkaeign hans nema sérstakt samkomulag hafi veriš gert um annaš. Beišni um lagningu heimęšar skal senda til vatnsveitu.
Žurfi aš gera breytingar į heimęš vegna framkvęmda į vegum lóšarhafa skal hann sękja um leyfi til vatnsveitu. Lóšarhafi ber sjįlfur kostnaš af breytingunum.
Vatn, sem tekiš er śr stofnkrana innan hśss, er eingöngu heimilt aš nota til venjulegra heimilisžarfa. Aš öšrum kosti žarf leyfi stjórnar vatnsveitu. Vatnsinntak skal aš jafnaši vera į žeirri hliš hśss sem snżr aš vatnslögn žeirri sem leggja į heimęš frį nema stjórn vatnsveitu samžykki annars konar fyrirkomulag. Stjórn vatnsveitu er heimilt aš gera kröfu um gerš, stašsetningu og frįgang inntaksrżmis. Hvers konar tenging dęlubśnašar viš heimęš af hįlfu eiganda, m.a. til aš auka žrżsting vatns, er óheimil nema meš sérstöku leyfi.
Vatnsveitu er skylt aš sjį um aš nęgilegt vatn og vatnsžrżstingur sé fyrir hendi til slökkvistarfs og fyrir sérstakan slökkvibśnaš žar sem hans er krafist enda verši žvķ viš komiš.
Réttur til aš tengjast vatnsveitu skuldbindur ekki vatnsveitu til žess aš tryggja aš žrżstingur ķ dreifięšum sé įvallt nęgilegur. Ef vatnsęšar hafa ekki veriš lagšar žar sem eigandi óskar eftir vatnsnotkun getur stjórn vatnsveitu sett žaš skilyrši fyrir lagningu vatnsęša aš fyrir fram įkvešinn hluti kostnašar viš lagningu žeirra skuli endurgreiddur af eiganda fasteignarinnar. Sama gildir ef naušsynlegt er vegna stęršar og/eša nżtingar fasteignar aš auka vatnsžrżsting til hennar.
Eiganda ber aš greiša gjald fyrir lagningu heimęšar og skal gjaldiš og gjalddagi žess įkvešiš ķ gjaldskrį skv. 10. gr. Gjaldiš skal mišaš viš gerš, stęrš og lengd heimęša og mį žaš nema allt aš mešalkostnaši viš lagningu heimęša ķ sveitarfélaginu samkvęmt nįnari įkvęšum ķ reglugerš. Heimęšargjald er fyrst gjaldkręft viš śthlutun lóšar, sem er ķ eigu sveitarfélags eša žaš hefur rįšstöfunarrétt į, og viš śtgįfu byggingarleyfis į öšrum lóšum.


6. gr. Vatnsgjald.
Heimilt er aš heimta vatnsgjald af öllum fasteignum er vatns geta notiš og mį gjaldiš nema allt aš 0,5 hundrašshlutum af fasteignamati. Ķ žeim tilvikum žegar matsverš fasteignar liggur ekki fyrir viš įlagningu vatnsgjalds, en fasteign getur žó notiš vatns frį vatnsveitu, er heimilt aš įkveša upphęš vatnsgjalds meš hlišsjón af įętlušu fasteignamati fullfrįgenginnar eignarinnar, og ber žį aš taka miš af fasteignamati sambęrilegra fasteigna ķ sveitarfélaginu.
Ķ gjaldskrį er heimilt aš įkveša hįmark og lįgmark vatnsgjalds mišaš viš rśmmįl hśseigna. Enn fremur er heimilt aš miša vatnsgjaldiš viš fast gjald auk įlags vegna stęršar fasteignar og/eša notkunar samkvęmt męli. Įlagning skv. 1. og 2. mįlsl. skal žó aldrei vera hęrri en segir ķ 1. mgr.
Heimilt er aš innheimta vatnsgjald meš fasteignaskatti. Skulu žį gjalddagar vatnsgjalds vera žeir sömu og sveitarstjórn įkvešur fyrir fasteignaskatt og skal innheimtu vatnsgjalds hagaš į sama hįtt og innheimtu fasteignaskatts.


7. gr. Notkunargjald.
Žar sem vatn frį vatnsveitu er notaš til atvinnustarfsemi eša annars en venjulegra heimilisžarfa er vatnsveitu heimilt aš innheimta sérstakt notkunargjald er mišast viš notkun męlda ķ rśmmetrum. Notkunargjald skal aš jafnaši innheimta eftir į samkvęmt męldri notkun, en verši žvķ eigi viš komiš įkvešur stjórn vatnsveitu gjaldiš samkvęmt įętlašri notkun.
Vatnsveita lętur žeim er greiša skulu notkunargjald ķ té löggilta vatnsmęla žar sem žeim veršur viš komiš en notandi skal sjį fyrir ašstöšu fyrir męli. Vatnsveita er eigandi vatnsmęlanna og skal notandi greiša gjald fyrir leigu męlis samkvęmt gjaldskrį. Óheimilt er aš rjśfa innsigli męlis nema meš leyfi vatnsveitu.
Endurgjald hafnarsjóšs til vatnsveitu vegna vatnssölu til skipa, bįta og annarra śr vatnsdreifikerfi hafnar skal mišast viš męlda notkun ķ rśmmetrum samkvęmt gjaldskrį. Hafnarstjórn įkvešur verš fyrir hvern rśmmetra vatns sem seldur er til skipa og bįta. Heimilt er aš įętla vatnsnotkun ef ekki er unnt aš męla hana.
Heimilt er ķ gjaldskrį aš skipta greišendum notkunargjalds ķ mismunandi gjaldflokka eftir magni og/eša notkun. Ķ žeim tilvikum žegar um óvenjumikil kaup į vatni er aš ręša eša vatn er keypt til sérstakrar framleišslu er heimilt aš gera sérstakt samkomulag viš kaupanda um endurgjald fyrir vatniš.


8. gr. Endurgjald til annarra vatnsveitna.
Selji vatnsveita annarri vatnsveitu vatn skal endurgjald fyrir žaš įkvešiš meš samkomulagi ašila eša meš mati dómkvaddra matsmanna, nįist ekki samkomulag. Viš mat skal žess gętt aš endurgjaldiš verši aldrei minna en sannanlegur kostnašur viš söluna, įsamt allt aš 5% įlagi.


9. gr. Innheimta o.fl.
Skrįšur eigandi fasteignar ber įbyrgš į greišslu vatnsgjalds og heimęšargjalds en notandi, ef hann er annar en fasteignareigandi, ber įbyrgš į greišslu notkunargjalds.
Vatnsgjaldi og heimęšargjaldi, įsamt innheimtukostnaši og vöxtum, fylgir lögvešsréttur ķ fasteigninni ķ tvö įr frį gjalddaga. Lögveš žetta gengur fyrir eldri sem yngri samnings- og ašfararvešum og yngri lögvešum. Ef hśs brennur eftir aš vatnsgjald eša heimęšargjald gjaldfellur er sami forgangsréttur ķ brunabótafjįrhęš fasteignarinnar.
Heimilt er aš loka fyrir heimęšar hjį žeim sem vanrękja aš greiša notkunargjald aš undangenginni skriflegri ašvörun. Notkunargjald og leigugjald fyrir vatnsmęli, įsamt įföllnum kostnaši og vöxtum, mį taka fjįrnįmi.
Heimilt er aš loka fyrir heimęšar hjį žeim sem eyša vatni óhóflega og einnig žegar gera žarf viš bilanir į vatnsęšum.


10. gr. Gjaldskrį vatnsveitu.
Stjórn vatnsveitu skal semja gjaldskrį žar sem kvešiš er nįnar į um greišslu og innheimtu gjalda skv. 5.?7. gr. žessara laga. Miša skal viš aš vatnsgjald įsamt öšrum tekjum vatnsveitu standi undir rekstri hennar, ž.m.t. fjįrmagnskostnaši, og fyrirhugušum stofnkostnaši samkvęmt langtķmaįętlun veitunnar.
Heimilt er aš skipta starfssvęši vatnsveitu ķ veitusvęši og setja sérstaka gjaldskrį fyrir hvert veitusvęši.
Stjórn vatnsveitu skal auglżsa gjaldskrįna og breytingar į henni į žann hįtt sem venja er aš birta opinberar auglżsingar ķ sveitarfélaginu.


11. gr. Reglugerš.
Rįšherra skal setja reglugerš1) fyrir vatnsveitur sveitarfélaga žar sem nįnar skal kvešiš į um framkvęmd vatnsveitumįla, m.a. um stjórn og fjįrmįl vatnsveitu, gjaldtöku, vatnsęšar o.fl.
   1)Rg. 421/1992, sbr. 175/1994614/1996 og 891/2000.


12. gr. Gildistaka o.fl.
Lög žessi öšlast žegar gildi. Jafnframt falla śr gildi lög nr: 81/1991, um vatnsveitur sveitarfélaga, meš sķšari breytingum.

Samžykkt į Alžingi 26. aprķl 2004

Svęši

Skagafjaršarveitur   |  Borgarteig 15  |  550 Saušįrkrókur  |  Sķmi 455 6200  |  Fax 455 6201  |  skv@skv.is