Saga vatnsveitnanna

Vatnsveitan į Steinsstöšum
Vegna mikils jaršvarma ķ Tungusveit er öflun neysluvatns miklum erfišleikum bundin, mį segja aš heitt vatn spretti upp hvar sem grafiš er, en erfišara er um vik aš finna kalt vatn. Um 1950 voru virkjašar lindir fyrir Steinsstašaskóla ķ Reykjatungu, en žęr uppsprettur voru lélegar. Įriš 1988 var rįšist ķ talsveršar framkvęmdir žegar žrjįr lindir ķ landi Įlfgeirsvalla voru virkjašar en žęr gefa um 80 lķtra af vatni į  mķnśtu. Vatniš er sķšan leitt ķ mišlunartank ķ landi Saurbęjar og žašan  inn į lögn sem sér byggšinni į Steinsstöšum fyrir neysluvatni.                    Frį Steinsstöšum. Mynd: Hinir sömu sf. 

Vatnsveitan į Saušįrkróki
Um leiš og žéttbżli fór aš myndast į Ķslandi var ljóst aš mikiš magn žyrfti af góšu drykkjarvatni til aš męta kröfum ķbśanna og koma ķ veg fyrir śtbreišslu sjśkdóma, s.s taugaveiki. Saušįrkrókur naut góšs af žvķ aš į móbergslagi ķ Nöfunum fyrir ofan bęinn rennur talsvert magn af góšu vatni og frį upphafi voru įkvešnar lindir notašar. Sś vatnsmesta var svokölluš Ytrilind sem er fyrir ofan Lindargötu og hśn dregur nafn sitt af. Um aldamótin 1900 varš mikil umręša um vatnsöflun fyrir Saušįrkrók og mikilvęgi žess aš tryggja aš yfirboršsvatn kęmist ekki ķ lindina. Til aš fyrirbyggja žaš var rįšist ķ nokkrar framkvęmdir. M.a. sett rör ķ lindina, sem vatniš fossaši śr. Sumir frumbżlingar į Saušįrkróki létu grafa brunna viš hśs sķn, en eftir žvķ sem byggšin teygšist til sušurs varš lengri vatnsvegurinn ķ lindina.

                                                                                                               Saušįrkrókur um aldamótin 1900. Mynd: G. Benediktsson

Įriš 1907 eša 1908 var lögš vatnsveita ķ sjśkrahśsiš viš Ašalgötu og ę fleiri ķbśar fóru aš leggja grunn aš žvķ aš leggja vatnsleišslur ķ hśs sķn. Um žaš leyti var oršiš ljóst aš naušsynlegt var aš leggja vatnsleišslur ķ allt kauptśniš. Auk heilbrigšissjónarmiša var ljóst aš vegna brunavarna var naušsynlegt aš hafa ašgang aš nęgu vatni sem vķšast um bęinn. Žaš var žó ekki fyrr en įriš 1912 sem framkvęmdir hófust viš vatnsveituna og var žeim lokiš sama įr. Vatniš var tekiš ķ fjallinu fyrir ofan Hlķšarenda og steypt upp žró žar sem gat tekiš viš miklu vatnsmagni. Ytrilindin gegndi žó sķnu hlutverki įfram og var į įrunum fram aš Sķšari heimsstyrjöld rįšist ķ żmsar framkvęmdir til aš reyna aš tryggja nęgilegt vatnsmagn. Mešal annars var rįšist ķ aš steypa mikla žró viš Ytrilindina stuttu fyrir 1930 og er sś žró enn greinileg. Vatnsnotkun ķbśa į Saušįrkróki jókst grķšarlega į žessum įrum, einkum žegar skólpleišsla var lögš um bęinn į įrunum 1942-1943 og öll hśs fengu frįrennsli og klósett.

Vatniš streymir. Mynd: Kristjįn C. Magnśsson

Įriš 1940 var Hraksķšuįrveita lögš til aš tryggja vatn į hafnargaršinn og įriš 1950 var Saušįin tengd inn į vatnsveituna sem leysti vatnsvanda Sauškrękinga um nokkurt skeiš. Ķ dag er ferskvatn Sauškrękinga tekiš ķ fjórum vatnsbólum; į Skaršsdal, viš Vešramót, ķ Sandskarši og Molduxaskarši en ķ einstaka įrum er žetta vatn varla nęgjanlegt og er nś leitaš leiša til aš tryggja aukiš neysluvatn į Saušįrkróki.

Heimildir: Vištal viš Jón Nikódemusson f.v. veitustjóra į Saušįrkróki. 
Kristmundur Bjarnason: Saga Saušįrkróks o.fl.

Vatnsveitan ķ Hofsósi
Lengst af uršu ķbśar Hofsóss aš bśa viš aš sękja vatn ķ brunna sem grafnir voru viš hśs žeirra, eša ķ Hofsįna eftir žvķ sem tök voru į.  Vatnsburšurinn var erfišur og gat jafnvel veriš hęttulegur, enda bratt aš sękja vatn ķ įna į vetrum og vatniš ķ brunnunum žraut žegar sķst skyldi.

Žegar Hofsós varš sjįlfstętt hreppsfélag um 1950 var eitt af fyrstu verkum hreppsins aš lįta leggja vatnsleišslu um žorpiš. Vatniš var tekiš ķ landi Engihlķšar og byggšur mikill vatnstankur sem žjónaši Hofsósi ķ um hįlfa öld. Įriš 2000 var byggšur nżr vatnstankur miklu stęrri eša tępir 200 rśmmetrar ķ landi Engihlķšar og sér hann nś Hofsósingum fyrir nęgu góšu vatni.

Heimildir: Gögn vatnsveitu Hofsóss o.fl.

Svęši

Skagafjaršarveitur   |  Borgarteig 15  |  550 Saušįrkrókur  |  Sķmi 455 6200  |  Fax 455 6201  |  skv@skv.is